Greito Gyvenimo Lti Pokalbiai

Podkastas gyvas tik klausytojų dėka! Ačiū jiems, kad galime tokiais pokalbiais dalintis su visais. Iki podkastui kurti reikiamos sumos dar šiek tiek trūksta. Prisidėk ir gauk epizodus pirmas --> [patreon.com/letipokalbiai] (www.patreon.com/letipokalbiai) „Tu esi laisvas, niekas neturi tau aiškinti, kad turi eiti į bažnyčią ar išpažinties“. Tokiais žodžiais brolis Evaldas nustebino jaunuolį, kurio mama paprašė kunigo liepti sūnui eiti išpažinties. O apstulbusiai mamai pridūrė „kada jis pats nuspręs, tada ir ateis.“ Už savaitės jis atėjo pats. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, brolis pranciškonas Evaldas Darulis sako, kad savo pašaukime jis siekia nemoralizuoti ir neaiškinti, ką žmogus turi daryti ir kaip gyventi. Brolis Evaldas tiki, kad horizontalus bendravimas kuria žymiai didesnę vertę, o brolių pranciškonų pašaukimas yra būti žmonių draugais, ne statyti save aukščiau jų. Su broliu Evaldu kalbamės apie neturėjimą nieko savo, pinigus, nuolankumo jėgą, didžiausias žmogaus baimes, LGBT+

„Jei būčiau prisiėmusi atsakomybę už visus tuos bėdų prisidirbusius žmones, gal seniai būčiau numirusi, nes prisiimti tokią naštą yra labai sudėtinga ir neteisinga. Iš tikrųjų kito žmogaus gyvenime iš esmės negali pakeisti nieko, jei jis pats neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą,“ – sako viena iš Kalinių globos draugijos atkūrėjų Milda Bliumenzonienė, beveik 30 metų dirbanti su kaliniais ir jų artimaisiais.   Milda ne tik teoriškai, bet ir praktiškai patyrė „bausmę“, kurią gauna kalinčiųjų šeimos nariai ir artimieji. Prieš daugybę metų ji laukė iš nelaisvės grįžtančio savo mylimojo. Ir sulaukė. Nors kančia ir noras būti su artimu žmogumi slėgė, tikėjimas ir bendravimas laiškais ją stiprino. Kaip ji pati sako, tas laikotarpis ją augino.   Su Milda kalbame apie laukimą, besąlygišką tikėjimą žmogumi, atleidimą, limituotą pagalbą kitam ir apie žmones, kurie su geromis emocijomis tiesiog nėra susipažinę, kuriems laisvė nėra vertybė ir apie tuos, kurie net būdami nuteisti iki gyvos galvos nepraranda vilties vėl

„Algoritmo idėja galutinai pašalina laisvės idėją, bet ar mes neteksim laisvės ir deleguosim ją algoritmams? Algoritmams nereikia laisvės, jie puikiausiai jaučiasi be jos. Mums reikia laisvės. Tokiu mąstu, kokiu norim būti laisvi, mes ir būsim kritiški, analizuojantys, aktyvūs ir kūrybingi“, – sako filosofas Kristupas Sabolius. Nors žmogus ir linkęs griebtis sau įprastų sprendimų ar tapti pasyviu, jo fundamentalus poreikis yra būti laisvu. Pokalbyje Kristupas tęsia mintį, kad laisvė susijusi su žmogaus sugebėjimu pasipriešinti, o tai žmonės daro ir darė visais laikais. Filosofo manymu, tai nėra iki galo nugalima. Pokalbyje dažniau žiūrim į priekį nei atgal – kaip mokytis to, kas dar tik bus? Kaip atrodys mūsų laisvė algoritmų valdomoje epochoje? Kokį vaidmenį gaus mūsų vaizduotė galinguose kapitalizmo ir politinės propagandos mechanizmuose? Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universit

„Jei norim, kad mūsų vaikas būtų atsakingas, savarankiškas ir laisvas, mano supratimu, besaikiu kontroliavimu niekaip to neišugdysim. Taip užauginsim nuo mūsų pačių priklausomą žmogų. O kas bus, kai mes mirsim ar nebūsim šalia?“, – svarsto organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė. Tai ypač jautrus pokalbis apie tikėjimą – savo vaikais ir jų pasirinkimais, savimi ir savo dvejojančia prigimtimi, visuomene, kuri nebūtinai palaiko, globojamo vaiko galimybe keistis ir stiprėti, į nesėkmių ratą įsisukusio žmogaus viltimi ir motyvacija iš jo išeiti. Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“ Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus iš anksto [patreon.com/letipokalbiai] (www.patreon.com/letipokalbiai)

„Kai esi saugioje aplinkoje, kai tave supa draugai, kurie kartais net neadekvačiai tave palaiko, savigaila gali nugalėti. Tada tiesiog vegetuoji, nematai tikslo išeiti į diskomfortą ir pradėti ieškoti, ką daryti toliau“, – kalbėdamas apie sunkias gyvenimo patirtis, svarsto Mykolas Pleskas. Vieną sudėtingiausių savo gyvenimo laikotarpių, iširus šeimai, Mykolas pasirinko leisti vienumoje. Kaip jis pats sako, pirminis noras yra guostis ir jausti aplinkinių gailestį, tačiau, ar tai padeda išlipti iš skausmo? Ištikus nelaimei dažnam iš mūsų norisi susigūžti artimo žmogaus glėbyje, guostis ir jaustis nuskriaustu. Noras apsaugoti save ir slėptis komfortabilioje aplinkoje – natūrali mūsų reakcija į negatyvią situaciją. Pyktis ir liūdesys dažnos jas lydinčios emocijos. Pastebėti savo būsenas yra svarbu, tačiau kiek leidžiame emocijoms imti viršų ir valdyti mūsų gyvenimą? Kiek pasiduodame negatyvių minčių spaudimui prie žemės ir panyrame į savigailos liūną? Šiuos sprendimus priimame patys. Per daug nenutoldami nuo šio

„Kai viskas nuolat keičiasi, kai visas tavo gyvenimas yra virstanti mišrainė, galbūt už to nėra nieko stabilaus, nėra nieko, ką tu gali atpažinti kaip tikrovę, kaip tiesą, nes tai tuoj pasikeis“, – svarstydamas apie nesibaigiančio šios epochos virsmo poveikį žmogui, sako politikos antropologas Arvydas Grišinas. Tikriausiai visi kartais pastebime, kaip greit viskas pabosta, kaip norisi vis kažko naujo, o spėt maitinti savo vidinį žvėrį nėra lengva. Man taip yra su informacija, požiūriu, nuomonėmis, mintimis. Kartais atrodo, kad sutikti panašiai mąstantį žmogų tampa nebeįdomu. Kiek gi galima pritariančiai linksėti galva? Tuomet norisi kažko naujo, kitokio kampo, kontroversiškos minties, kuri pakviestų pažiūrėti į situaciją naujai. Pokalbis su Arvydu pakviečia į daug ką žvilgterti naujai. Tai nereiškia, kad tokia yra nauja tiesa. Tai pasiūlo savęs paklausti, ar ji išvis yra? Ar dar egzistuoja aiški riba tarp tiesos ir melo? Ir kas formuoja mano tiesą, tikrovę? PASTABOS: pokalbyje minimas Arvydo tekstas ČIA Int

„Pripažindamas savo klaidą, pripažindavau, kad esu netobulas. Tai, kad turiu būti visą laiką visiems tobulas – buvo ir šiek tiek dar tebėra mano kryžius, kurį nešu. Kai nustojau tai daryti, labai palengvėjo“, – sako režisierius ir scenaristas Tadas Vidmantas. Kartais sutikusi naują žmogų ir šiek tiek pabendravusi, pagalvoju, kad šitas žmogus jau yra kažką supratęs. Kažką, ką galbūt dar nevisi atrado ir išsiaiškino. Tadas, man atrodo, yra vienas tokių žmonių. Gal visko jis dar nesuprato ir abu sutarėm, kad teisingų atsakymų nėra, bet to kažko iš Tado tikrai galima pasisemti. Man tas kažkas galbūt būtų ramesnis požiūris, mokėjimas pripažinti savo klaidas, drąsa stoti akistaton su savo netobulumu ir keistis. O kas tai bus jums, dar nežinau. Vasariškai atsipūtę, kikendami aptariam gynybinius puolimus, alfa vyrus, norą visiems patikti, pratimus perfekcionizmui įveikti, šeimos ir santykių modelius bei lyčių roles juose. Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpin

„Jei padėsi žmogui pereiti duobę, bet šalia bus tokia pati duobė ir jam vėl reikės tavo pagalbos, jis neišmoks pats jų įveikti. Tai ne problemos sprendimas, o laikinas jos atidėjimas“, – apie tinkamus pagalbos žmogui būdus svarsto iniciatyvų „Niekieno vaikai“ ir „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ įkūrėja Indrė Vileitė. ​ Išgirdus sąvoką „pagalba kitam“, galvoje gimsta gan aiškus šio proceso atvaizdas. Bet žvilgtelėjus bent vienu sluoksniu giliau, kyla vis daugiau klausimų, į kuriuos rasti vientisus atsakymus nėra lengva, o riba tarp geranoriškos pagalbos ir žalos pasirodo slidi. Ką apskritai reiškia „pagalba“? Kaip atskirti nuoširdžią empatiją nuo pliuso užsidėjimo ir savimeilės glostymo? Arba pasitelkiant Indrės naudotą metaforą, kuo skiriasi meškerė nuo žuvies? Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau www.patreon.com/letipokalbiai Interviu, vizualų ir montažo autorė – Urtė Karalaitė, Muzika – Komiku, Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“. Podkasto klausyk Spoti

„Negatyvios patirtys yra tik gerųjų preliudija. Net tos blogos patirtys misijoje buvo preliudija tam, kas esu dabar. Tokie išgyvenimai išmoko į kitus gyvenimo įvykius reaguoti daug ramiau“, – sako ultramaratonininkas, buvęs NATO karys Gediminas Grinius, prisimindamas sunkų misijos Irake etapą. Mintyse piešdamas save kieto vyruko amplua, jaunystėje Gediminas spontaniškai pasirinko karininko profesiją, kuri jį nuvedė (kaip tuomet atrodė) į nuotykį konflikto zonoje Irake. Nuotykio nuotaikas greitai pakeitė sunkūs emociniai išgyvenimai, išgąstį keliantys vaikiškų balionų sprogimai ir nelengvas pripažinimas sau, kad reikia pagalbos. Po ilgų derybų su vyrišku ego maldą ir nusiraminimą Gediminas rado bėgime. Nors šis sportas daugumai pažįstamas, pokalbyje bėgimas ir akmenukai batuose dažniau tampa metaforomis, kurios savo atspindžius randa įvairiausiose gyvenimo situacijose. Čia kalbame apie bėgimą ne kaip apie sportą ir rezultato siekimą. Čia bėgimas iliustruoja visa kita. Pratęsk pokalbius – prisidėk prie podka

„Vienintelis dalykas, išmušantis iš egocentriškumo, yra tai, kad aš sutinku kitą žmogų“, – sako filosofas Viktoras Bachmetjevas, remdamasis litvakų mąstytojo E. Levino mintimis. Kad kalbėsimės apie žmogų, buvo aišku dar prieš pokalbį, bet ko nesitikėjau, tai – dialogo apie dialogą. Žmogaus santykis su kitu žmogumi tapo kertiniu pokalbio akmeniu, o tada jau skrodėm jį įvairiais pjūviais ir lupom nuo jo sluoksnius. Kodėl žmogus yra egocentriškas? Ką jam duoda dialogas su kitu žmogumi? Kaip nereikalingumo jausmas veikia bendruomenę? Kitas netikėtumas – kad pokalbyje dalyvavo ne tik Viktoras ir aš, mūsų buvo ir daugiau – dažniausiai į pokalbį įsikišdavo pašnekovo mėgiamas filosofas E. Levinas, o kartais padiskutuoti užsukdavo M. Buberis, M. Heidegeris ir kiti. Pasakodamas kaip moko studentus iki pat gelmių įsigilinti į mąstytojų mintis, o po to imti su jomis „boksuotis“, Viktoras nejučia ir į mūsų pokalbį įpynė prieštaros, skirtingų tiesų, negalutinių atsakymų ir dar daugiau klausimų. Tačiau viena aiški ir nenu

„Mano toks sukirpimas – aš negaliu daryti taip, kaip mane spaudžia aplinka. Ir šiaip tenka daryti daug dalykų, kurių nenori daryti. Jeigu darysiu, kas man neskirta, tiesiog būsiu ne aš, nesutapsiu su savimi, o tai yra labai blogas dalykas. Tai tas pats kaip senstančiai moteriai bandyti žūtbūt likti jaunai“, – kalbėdama apie savo kūrybą, sako rašytoja Danutė Kalinauskaitė. Nieko nebenustebinsiu, tai dar viena aštri podkasto pašnekovė, nevyniojanti nei žodžio, nei savasties į vatą. Danutė yra tragikomiškų gyvenimo istorijų ir aštrių detalių kolekcionierė, kurios mūsų pokalbyje persipina su asmeninėmis įžvalgomis ir patirtimis. Pinigai ožkos pilve, protezai vietoje karūnos, fiktyvūs fanarai ir kastetai iš juvelyrikos painiojasi su greitėjančio laiko pasekmėmis, žmogiškumo paieškomis ir savasties saugojimu. PASTABOS: norvegų antropologas Thomas Hylland Eriksen, Sigito Parulskio tekstai lrytas.lt, Mathias Enard „Kompasas“, rašytoja Nora Iksten. Pratęsk pokalbius prisidėdamas prie podkasto gyvavimo www.patreon.com/

„Dauguma rezultatų, kurių pasiekiame, yra trumpalaikiai. Juos labai greitai pakeičia kiti, bet vis vien kiekvieną kartą siekiame tobulybės. Kuriems galams, jei po dviejų savaičių tą tobulybę išmesim į šiukšliadėžę?“, – aštrumo ir taiklumo pokalbyje negaili psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Koks keistas sutvėrimas yra žmogus! Nors lyg ir suvokiame, kad savo šešėlio aplenkti nepavyks, vis vien bandome bėgti dar greičiau. Įdomu, kas kursto tokį norą lenktyniauti – konkurencinga šių dienų visuomenė ar viltis į savo atžalas dedantys tėvai? Pašnekovo atsakymai – įtikinantys ir nevisuomet glostantys. Epizodo svečias – bene daugiausiai kamantinėjamas psichoterapeutas Lietuvoje. Tačiau įdomiausia tai, kad aštrios Eugenijaus mintys nepabosta – jis kaskart ištraukia kažką negirdėto ir aktualaus. Šįkart su Eugenijum bandome sudėlioti į vietas tobulumo paieškas darboholizme, toksiškus santykius, prieraišumą, savivertės formavimą, malonumo vaikymąsi santykiuose, priklausomybę nuo aplinkos vertinimo, o pokalbį prade

Režisierius Gediminas Šiaulys sako, kad išreikšti kilusias emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas – yra labai svarbu. Jo manymu, emocijų sugeneruota energija niekur nedingsta ir tik kaupiasi, o slopindami neigiamas emocijas, neleidžiame sau išreikšti ir teigiamų, taip save ribodami. Dar prieš susitikimą Gediminas prasitaria, kad tikisi dialogo. Man net akys sužibo – juo pokalbiuose labiausiai mėgaujuosi ir aš. Todėl šiame epizode drąsiai keičiamės rolėmis, metam kaukes lauk ir lupam sluoksnius, kad prisikastume prie esmės, kurioje ir glūdi dauguma atsakymų. Pokalbis su Gediminu – šviesos, įkvėpimo ir optimizmo bomba, puikiai deranti su sprogstančiais medžiais ir pavasario virsmais. PASTABA: pokalbyje minėta knyga – I. Kant „Grynojo proto kritika“ Pratęsk pokalbius – tapk podkasto draugu www.patreon.com/letipokalbiai. Interviu, vizualų ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Podkasto klausyk Spotify, iTunes, Apple podcasts, Google

„Saviapgaulė yra gana destruktyvus reiškinys, ypač žmogaus asmeniniame gyvenime. Nesąžiningumas savo atžvilgiu ir mėginimas išvengti tiesiai pažiūrėti į tai, kas vyksta tavo gyvenime, yra nusivylimo ir įvairiausių destruktyvių veiklų šaltinis. Net tokie kraštutinumai, kaip savižudybė ar smurtas prieš save ir kitus gali kilti iš saviapgaulės“, – jautrius, bet taiklius taškus žmogaus santykyje su savimi pastebi sociologas Artūras Tereškinas. Nors atrodytų, kad viskas, kas slepiasi po žodžiu „melas“, automatiškai įgyja neigiamą reikšmę, Artūras šiuo klausimu nėra kategoriškas ir atvirai leidžiasi į diskusijas. Galiausiai – o kas gi yra melas? Pokalbyje narstome melą tarpusavio santykiuose, viešojoje komunikacijoje, identiteto kūrime ir saviapgaulę. Visi esame prie kažkurios melo krypties bent šiek tiek prisilietę, net jei negalime sau to pripažinti. Tiesą mėgti sunku, ypač kai ji nemaloni ar skaudi, bet pripažinti, kad mėgstame melą – lyg ir neišeina. PASTABOS: plačiau saviapgaulės temą Artūras Tereškinas plėto

„Jei šią akimirką suklydau, tai tik parodo, kur eiti toliau. Žmonės dažnai sako „pridariau gyvenime klaidų“. Jei vis dar taip galvoji, matyt, neperskaitei to ženklo. Kol kažko neišmoksti, tol tai yra klaida“, – svarsto grupės „Garbanotas“ gitaristas Mantas Joneikis. Pokalbyje su Mantu drąsiai griebiam tokias „slidžias“ temas kaip laisvė ir ribos poros santykiuose, kaltės ir nuodėmės samprata moralės dialoguose. O ieškodami atsakymų į kylančius klausimus, nuklystam į Antikos ir hipių laikus, F. Nyčės „Antikristo“ puslapius ir J. Meko eiles. Į nesibaigiančius klausimus tikslių atsakymų gal ir nerandam, nes jie nebūtinai egzistuoja, bet tikrai iššaukiam dar daugiau diskusijų ir dvejonių, taip sujudindami patogų pagrindą po kojomis ir mintimis. Plataus pokalbio ir dar daugiau klausimų! Pratęsk pokalbius – tapk podkasto draugu www.patreon.com/letipokalbiai. Interviu, vizualų ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Garso reikalų konsultantė – Kata Bitowt Muzika – Komiku Podkasto klausyk Spotify, iTunes, Stitcher, Goog

„Pyktis gali būti visoks – priklauso kaip jį naudoji. Kaip John Lydon iš grupės „Sex Pistols“ dainavo, „Anger is an energy“. Pyktis gali būti labai geras dalykas, nes jis veda pirmyn. Gali gyventi savo komforto zonoj, bet dėl kažko supykęs, sugebėsi nuversti kalnus“, – pyktį dekonstruoja komikas Rimas Šapauskas. Spėju, kad šis pokalbis kai kuriems klausytojams gali būti gana netikėtas. Jame žaidžia visa elementų įvairovė – nuo religijos, tėvystės ir gyvenimo prasmės iki budulio, pankų vakarėlių ir darbo operacinėje. Tarpus užpildo išsprūstančios Rimo dainų eilutės, budulio ir kitų personažų apsilankymai bei pakikenimai duetu. Epizodo raktažodžiai: netikras aš, tėvo vaidmuo, melavimas sau, bendruomeniškumo nauda visuomenei, laisvė vs savęs ribojimas, tikro vyro sąvoka, religija, pasiekimų ir prasmės santykis, pyktis, kaltė, nuolankumas, savęs neigimas. PASTABOS: P. Lungin filmas „Sala“, J. ir S. Eldridge knygos „Žavingoji“, „Karas ir taika“, „Laukinis širdyje“ Pratęsk pokalbius – tapk podkasto draugu www.pat

„Kitas žmogus niekada nebus toks, kaip tu nori, net jeigu jis yra tavo vaikas. Taip pat kaip ir tu nesi toks, kokiu tau liepia būti tavo tėvai. Tavo laimė negali priklausyti nuo nieko. Tai – neįmanoma“, – greitakalbe mintis beria etikečių nemėgstanti Nijolė Oželytė. Pokalbyje Nijolė atvirai dalinasi atsakymo į ilgai ją persekiojusio klausimo „kas aš?“ paieškomis. Kokį atsakymą jai pavyko rasti? O kas vyksta, kai tavo išorinis gyvenimas jau yra toks, kokio galima tik pavydėti, tačiau tau vis vien jame nepatogu? „Nenorėčiau čia grįžti“, – priduria Nijolė. Pokalbio raktažodžiai: žmogaus individualumo kvestionavimas, laimės paieškos išoriniuose veiksniuose, riboto laiko ir gyvenimo prasmės santykis, kūno ir sąmonės atskyrimas, mirties baimė, gyvenimo diskomfortas, neatsakyto klausimo keliama kančia, proto ribotumas, laisvė rinktis skleisti gėrį ar blogį. PASTABA: pokalbyje minima K. G. Jungo knyga „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“. Pratęsk pokalbius – tapk podkasto draugu www.patreon.com/letipokalbiai. Interviu

„Konfliktas ir priešprieša man nėra negatyvūs žodžiai, man tai – įdomūs patyrimai. Labai daug dalykų suprantu atsiradus konfliktui, dvilypiškumui. Kai prieini kelio išsišakojimą, turi šiek tiek sustoti, pagalvoti, pabūti su savimi ir tada nuspręsti. Tos priešpriešos ir konfliktai man padėjo augti“, – savo patirtis reflektuoja fotografas Imantas Selenis. Po pokalbio su Imantu ir aš jaučiuosi ūgtelėjusi, tik ne dėl kilusių konfliktų. Garsiai keliami klausimai, diskusija ir platus Imanto mąstymo laukas klausimus galvoje, atrodo, padaugino iš X. Nors atsakymai ne į visus juos ateina iškart, o nežinomybė gal kiek ir nepatogi, smalsumas ir naujų horizontų užkabinimas labai įtraukia ir sujudina dar nepažintas molekules. Jei reikėtų išskirti pokalbio raktažodžius, labiausiai įsiminę būtų šie: diskomfortas nežinomybėje, nerimo būsena, laisva valia, kova dėl išlikimo, rojaus griovimas, vidinės transformacijos, emocinis stuburas, nebūties vizualizacija, noras kontroliuoti aplinką, smegenų ir emocijų saitai. PASTABOS:

„Didžiausias atradimas buvo suvokti, kad esu ne tik netobula, bet ir ribota, limituota ir tai yra geriausia, kas man gali atsitikti. Esu ribotų gebėjimų, riboto žinojimo, išvaizdos, duotybių, turiu ribotus fizinius ir emocinius resursus, bet tokie apribojimai gali tapti ir kūrybiškumo šaltiniu“, – mintis ramiai dėlioja kūrybinių technologijų startuolio „bit&Byte“ įkūrėja Monika Katkutė. Nežinote Monikos? Spėju, tik kol kas. Ne, ji nėra superžvaigždė, bet būtų tikrai gaila, jei vien dėl to praleistumėt galimybę išgirsti jos skaidrias ir aštrias mintis apie kūrybiškumo šaknis logikoje, aplinkos primestą susivaldymo sąlygą, gyvenimo dugnus, vidines transformacijas motinystėje, vienumos ir atsiskyrimo naudą bei tikrumą, kurio, pasak Monikos, žmonės labai išsiilgę, nes nuolatinis lyginimasis ir noras būti tobulu vargina net ir stipriausius. Monika sako, kad nuobodžių dienų ir net valandų jos gyvenime nėra. Mūsų pokalbiui šis apibūdinimas taipogi netiktų. Montuojant pokalbį, daug kartų teko patylinti juoką. PA

„Šiuolaikinis pasaulis teigia tokią iliuziją, kad gyvenimas gali būti minkštas ir pūkuotas, tačiau niekada taip nebuvo. Tokia iliuzija yra pražūtinga, nes galiausiai ji tave sunaikina“, – svarsto filosofas Arūnas Gelūnas.  Kukli filosofo etiketė Arūnui pristatyti yra tikrai per skurdi, mat jam teko išmėginti ir menininko–kaligrafo, Kultūros ministro, Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO ir Seimo nario amplua. Įdomu tai, kad pokalbio metu pavyko pakviesti bene visus Arūno asmenybės dėmenis bendrai diskusijai.  ​ Nardydami tarp temų kalbame apie lengvus pasirinkimus, stereotipinio mąstymo galią, nuolatines dvejones, vidinį karą tarp blogio ir gėrio, (pasi)tikėjimo svyravimus, žmogaus silpnumą ir, be abejo, sunkų ir neatsiejamą galios pozicijos bagažą. Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Garso reikalų konsultantai – Justinas Dūdėnas ir Kata Bitowt (AČIŪ!) Muzika – Komiku